Hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių sąvadas

Didžioji dalis hibridinių vedinių pamatinių žodžių yra iš vadinamosios tarptautinės leksikos (pvz., kolekcij-a, iš kurio padarytas kolekc-inink-as, -ė ‘kolekcijos rinkėjas, sudarinėtojas’ BLKŽe; plg. DLKŽe, LKŽe, TŽŽe), tačiau pasitaiko ir senųjų germanizmų (pvz., pypk-ė, iš kurio išvestas pypk-inink-as, -ė ʽkas rūko pypkęʼ DLKŽe, BLKŽe, LKŽe) ar slavizmų (pvz., tabak-as, iš kurio išvestas tabak-inink-as, -ė ʽkas rūko tabakąʼ LKŽe). Į sąvadą įtraukta ir keletas tarminių hibridinių vedinių, kurie taip pat randami ir IntV (pvz., sabotaž-[i]nyk-as, -ė ʽkas sabotuoja, sabotuotojasʼ padarytas iš sabotaž-as) bei vedinių, sudarytų iš savos ir svetimos šaknies (pvz., penktakolon-inink-as, -ė ʽpenktosios kolonos“ – svetimõs valstybės ar organizacijos destrukcinės veiklos atstovasʼ ND yra -inink-as, -ė vedinys, pasidarytas iš žodžių junginio penkt-a kolon-a).

Iš viso rastos 610 sinonimiškai vartojamos hibridinių vedinių bei skolinių, pavadinančių asmenis, poros ar retkarčiais eilės. Hibridiniais priesagų vediniais laikomi žodžiai, padaryti iš skolinto pamatinio kamieno su indigenia priesaga, pvz., akvalang-inink-as, -ė ‘nardytojas su akvalangu’ DLKŽe, BLKŽe, LKŽe, priesagos -inink-as, -ė vedinys iš skolinio akvalang-as. Koreliaciniais priesagų vediniais įvardijami skoliniai, kurie funkcionuoja kaip dariniai dėl vartotojų suvokiamo jų ryšio su skolintais bendrašakniais žodžiais, pvz., akvalang-ist-as, -ė ‘nardytojas su akvalangu’ DLKT yra siejamas su skoliniu akvalang-as.

Paprastieji skoliniai kalboje funkcionuoja kaip paprastieji žodžiai, pvz., strateg-as, -ė ʽstrategistʼ TŽŽe, DLKŽe, BLKŽe (plačiau apie hibridinius ir koreliacinius vedinius bei paprastuosius skolinius žr. Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2023, 58−59; Stundžia, Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 241−242; Inčiuraitė-Noreikienė 2022, 150). Šaltiniai 1. BLKŽe – Danutė Liutkevičienė (vyr. red.), Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, (https:// ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas) (2023 08 01). 2.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. 2011, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas (tekstynas.vdu.lt/tekstynas/) (2023 08 01). 3. DLKŽe – Stasys Keinys (vyr. red.), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 8-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, elektroninis variantas, 2021 (ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas) (2023 08 01). 4. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002): elektroninis variantas, vyr. red.

Gertrūda Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018) (www.lkz.lt) (2023 08 01). 5. ND – Rita Miliūnaitė, Agnė Aleksaitė, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.], sud. Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (ekalba.lt/naujazodziai/) (2023 08 01). 6.

TŽŽe – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“, Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008. 7. Konkuruojančių hibridinių ir koreliacinių darinių ir paprastųjų skolinių ieškota interneto paieškos sistema Google. Literatūra 1.

Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Hibridinių vedinų ir skolinių konkurencija. Baltistica (57)1, 149–174. 2.

Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2022. Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje. Baltistica (57)2, 239–261. 3.

Stundžia, B., Inčiuraitė-Noreikienė, L. 2023. Searching for Competing Patterns in Morphological Derivation: The Case of Personal and Agent Nouns with Borrowed Roots in Contemporary Lithuanian. Skase Journal of Theoretical Linguistics 20(2), 56–78.