Post-Election Survey, May - June 2019

Atitinkamai klausta, ar Lietuvoje per pastaruosius 12 mėn. sumažėjo ar padidėjo gyventojų pajamų ir turto nelygybė bei kaip ji pasikeis per ateinančius 12 mėn. Tirtas pasitenkinimas, kaip demokratija veikia Lietuvoje bei ES. Toliau respondentų klausta, ar jie jaučiasi artimi kuriai nors konkrečiai politinei partijai.

Norėta sužinoti, kuriai partijai jie jaučiasi artimi bei koks yra artumo laipsnis. Prašyta įvertinti savo bei aštuonių Lietuvos politinių organizacijų poziciją kairės – dešinės skalėje. Taip pat atskleisti nuomonę apie dvylika Lietuvos politikų (patinka ar nepatinka).

Apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai turėjo galimybę įvardinti dvi pačias svarbiausias problemas prieš įvykusius Prezidento rinkimus 2019 m. bei nurodyti, kokios politinės pažiūros jiems yra artimiausios. Pateikus aštuonių Lietuvos politinių organizacijų sąrašą, klausta, ar tikėtina, kad kada nors respondentai balsuotų už kiekvieną iš šių politinių jėgų. Tirta nuomonė, ar apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam.

Prašyta įvertinti savo bei aštuonių Lietuvos politinių organizacijų poziciją Rusijos atžvilgiu. Toliau tirtas pasitikėjimas Lietuvos ir ES institucijomis (iš viso 10). Užduotas klausimas, ar sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje.

Apklausos metu buvo pateiktas teiginių apie svarbius visuomenei ir valstybei klausimus blokas (Tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros; Marihuanos vartojimas laisvalaikio tikslais turi būti legalizuotas; iš viso 17). Toliau respondentų klausta, ar jie balsavo 2019 m. vykusiame Prezidento rinkimų pirmame ture bei už kokį kandidatą jie atidavė savo balsą. Prašyta atsakyti, kodėl jie balsavo už nurodytą kandidatą, kada jie apsisprendė už kokį kandidatą balsuos bei kas labiausiai padėjo priimti tokį sprendimą.

Klausta, ar respondentai balsavo 2019 m. referendumuose dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121 bei dėl dvigubos pilietybės ir atitinkamai norėta sužinoti, ar jie balsavo už ar prieš. Taip pat klausta, ar respondentai balsavo 2019 m. vykusiame Prezidento rinkimų antrajame ture bei už kokį kandidatą jie atidavė savo balsą. Kitame apklausos bloke teirautasi, ar respondentai balsavo 2019 m. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą bei už kurį kandidatų sąrašą atidavė savo balsą.

Taip pat norėta sužinoti, kada jie apsisprendė, už kokį sąrašą balsuos, bei kas labiausiai padėjo priimti tokį sprendimą. Apklausos pabaigoje respondentų prašyta prisiminti, ar jie balsavo 2016 m. vykusiuose rinkimuose į Seimą bei už kurios partijos ar koalicijos sąrašą jie balsavo. Socio-demographic characteristics: age, gender, size of area of residence, education, marital status, occupation, profession, family monthly income, household size, religion, nationality, relatives living abroad, financial situation of the respondent's family, internet use, etc.