Etninių ir nuosavybės santykių Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje lyginamoji analizė posocialistiniu nuosavybės restitucijos laikotarpiu

Be to, tarpetniniai santykiai posocialistinėse šalyse buvo mažiau konfliktiški, nei tikėtasi iš karto po Šaltojo karo pabaigos. Todėl tyrime klausiama ar ir kaip nuosavybės restitucija paveikė tarpetninius santykius trijose posocialistinėse šalyse ir ar tarp jų buvo pastebimų skirtumų. Tam nustatyti pasitelkiamas lyginamasis metodas.

Tyrimo tikslų ir uždavinių taip pat siekiama taikant kokybinius tyrimo metodus. Duomenys renkami atliekant interviu su sprendimų priėmėjais, pareigūnais ir įvairiais ekspertais, siekiant suprasti kaip restitucija buvo suplanuota ir įgyvendinta kiekvienoje iš trijų šalių. Siekiant išsiaiškinti restitucijos poveikį etninių grupių santykiams, etnografinio lauko tyrimo metu duomenys renkami, atliekant interviu su įvairiais etninių mažumų atstovais, dalyvaujančiais nuosavybės grąžinimo procese trijose šalyse (nuo politikų, NVO atstovų iki privačios nuosavybės savininkų).

Abiejose - „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ - tyrimo dalyse taip pat ketinama remtis antrinių šaltinių (pvz., įstatymų, politinių dokumentų, žiniasklaidos šaltinių) analize. <p>Šiuo metu prieiga prie duomenų rinkinio nėra teikiama. Ateityje gali būti galimybė suteikti prieigą prie anonimizuotų duomenų, tik nekomerciniams moksliniams tyrimams, pateikus pagrįstą prašymą ir gavus duomenų savininko leidimą. Duomenų naudotojai, gavę prieigą, privalės laikytis BDAR reikalavimų, užtikrinti duomenų konfidencialumą ir naudoti duomenis tik nurodytais tikslais.

Kontaktas pasiteirauti: da.@fsf.vu.lt